17/07/2026
Dingusio žiedo istorija.....
Lygiai prieš savaitę fotografavau nuostabios poros – Rubintos ir Sauliaus – vestuves. Puikus oras, graži šviesa, gera atmosfera – viskas, ko reikia geroms akimirkoms. 🌿
Iki vestuvių dienos su Rubinta bendravome tik telefonu, o susitikus gyvai iškart supratau, kad viskas bus labai gerai – puiki energija ir nuotaika.
Kaip visada, atvykau pusvalandžiu anksčiau nei ceremonijos pradžia (ceremonija vyko sodyboje – labai gražus pasirinkimas 😊). Paprašiau Rubintos žiedų – norėjosi padaryti kelis kadrus. Pasijuokėm apie galimybę žiedams pradingti…
Netoli takelio radau gražų, vešlų krūmą, kuris pasirodė tinkamas žiedų fotosesijai. Labai atsargiai pasikabinau man patikėtus žiedus ant šakelės, padariau kadrus, peržiūrėjau – likau patenkintas rezultatu.
Atsargiai suėmiau žiedus į delną, norėdamas grąžinti juos į dėžutę. Atvėręs delną – negalėjau patikėti savo akimis. Per dešimt fotografavimo metų – pirmas toks kartas. Rankoje tik Jaunikio žiedas.
Akimirksniu supratau, kas įvyko: suspaudęs Jaunikio žiedą, per jį pralindo Jaunosios – gerokai mažesnis žiedas ir nukrito. O krūmas, primenu, buvo tankus 😊
Iki ceremonijos liko 15 minučių. Aš – ant kelių po krūmu. Pro šalį einantys svečiai keistai žvelgia ir klausia, kodėl meldžiuosi kadagiui 😊
Tada matau ateinančią Jaunąją. Suprantu, kad nebepavyks išsisukti, ir sakau:
– „Nepatikėsi, bet kažkur čia nukrito tavo žiedas, ir aš jo dabar ieškau.“
– „Cha cha, geras baeris...“
– „Ne baeris, aš rimtai.“
– „Ką????“
Matau, kaip jos akys padidėja. Šalia stovėję svečiai nugirdo pokalbį ir, supratę, kas įvyko, atėjo į pagalbą. Žiedas rastas, ceremonija išgelbėta, o fotografas išliko gyvas ir nebuvo nulinčiuotas vietoje 😄
Įtampa atslūgo, visi pasijuokėme iš situacijos, o jaunieji nuskubėjo ruoštis netrukus prasidėsiančiai ceremonijai.
Patirtis, kurios nenorėčiau pakartoti, bet prisiminimas ir istorija – puiki 😊
Ačiū, Rubinta ir Sauliau, už nuostabią dieną ir puikią nuotaiką! ❤️
📸 Šviesos alchemija
