09/06/2026
Vaikams nereikia fotosesijos. Jiems reikia nuotykio. O nuotraukas sukursime pakeliui, pažadu. 🧚♀️🌞✨
Tiesa ta, kad vaikams visai nerūpi fotosesija. Ir jie visiškai teisūs!
Jiems rūpi nupūsti pienės pūkus, rinkti akmenukus ir mėtyti juos į balas, ieškoti vabaliukų, važiuoti dviračiu (ir būtinai per tą vienintelę balą kelyje), pūsti muilo burbulus ar tiesiog bėgti taku ten, kur akys mato.
Todėl jei norite, kad fotosesija vaikui būtų ne dar viena užduotis, o smagus nuotykis, nuoširdžiai patariu pasiimti keletą jam mielų dalykų:
✨augintinį
✨pliušinį žaislą (ir tikrai nesvarbu, kad jis jau ne visai prekinės išvaizdos);
✨dviratį, paspirtuką ar kitą panašią džiaugsmu varomą priemonę;
✨ šiek tiek muilo burbulų magijos;
✨ kamuolį;
✨knygelę, kurią mėgsta vartyti, arba pieštukų ir popieriaus (patirtis spalvinti ne namuose yra kažkas ypatingo);
✨ kaladėlių ar LEGO dėžutę;
✨pleduką piknikui;
✨ mėgstamą užkandį, vaisių ar ledus;
✨gėlių laistytuvą, kibirėlį, kastuvėlį, o žiemą – rogutes, pašikniuką ar patį ilgiausią varveklį nuo stogo.
Patikėkit, kartais didžiausias nuotykis būna rinkti žiedlapius, skaičiuoti pienių pūkus ar lenktyniauti su mama ar tėčiu kaimo keliuku.
Ir žinote, kas nutinka tada? Vaikas pamiršta, kad yra fotografuojamas, net tėvai pamiršta, kad jie fotosesijoje. O aš nepamirštu, grožiuosi jumis laimingais ir gaudau tą laimę 🫶
Nebelieka tų „pažiūrėk į kamerą“, „nusišypsok“ ar „pastovėk ramiai“. Atsiranda tikros emocijos, tikras nuotykis.
O man būtent tai ir norisi išsaugoti nuotraukose. Nes vėliau svarbiausia bus ne tai, ar vaikas gražiai pozavo, o prisiminti, koks jis buvo. Kaip juokėsi. Kaip bėgo. Kaip išsiterliojo nuo galvos iki kojų purve ar kaip stipriai apkabino jus. Ir kaip vieną paprastą vakarą fotosesija virto mažu nuotykiu.
O jei gerai pagalvojus, tokių mažų nuotykių prieš fotosesiją kartais reikia ne tik vaikams. Jų prireikia ir mums, suaugusiesiems. 🤍