Daiva Grigoniene FOTO

Daiva Grigoniene FOTO Contact information, map and directions, contact form, opening hours, services, ratings, photos, videos and announcements from Daiva Grigoniene FOTO, Photographer, Kaunas.
(1)

18/08/2026

Kodėl obuoliai? Kodėl tiek raudonos? Kol kas paliksiu šituos klausimus be atsakymo… :) šis klientės užsakymas turi daug minčių, sluoksnių ir paslapčių...
Jam ruošiausi labai ilgai – turbūt daugiau darbo ir laiko liko už kadro, dar iki pačios fotosesijos. Dėliojau mintį, spalvas, detales, kūno kalbą, viską iki smulkiausių niuansų, nes norėjosi ne tiesiog gražaus vaizdo, o savo charakterį turinčios istorijos.
Vakar, stovėdama ant kopėčių vandenyje ir bandydama vienu metu nepamesti nei pusiausvyros, nei kadro, žiūrėjau į dangų ir galvojau, kaip keistai gražiai gamta prisideda prie kūrybos. Lietus mus aplenkė, vėjas kilnojo viską, ką galėjo pakelti, vanduo įgavo būtent tokią spalvą, kokios nebūčiau galėjusi užsisakyti, o Dainius tuo metu gaudė obuolius ir čiužinį. :)
Labai noriu padėkoti Dainiui ir Anai už visą pagalbą ir buvimą šalia procese, Rasai už nuostabiai tinkantį makiažą, o mano žavingai klientei Kamilei – už pasitikėjimą manimi ir drąsą priimti ne visai kasdienes, gana nestandartines idėjas. Man labai gera, kai užsakovas leidžia ne tik atlikti darbą, bet ir iš tiesų kurti.
Apie ką visa tai – dar nepasakosiu ;) Ši fotosesija yra tik viena didesnio sumanymo dalis, o priešakyje laukia dar du visai kitokie siužetai :)
Ir turbūt labiausiai už viską myliu tą kelią – nuo pirmos minties, kuri dar niekam nematoma, iki akimirkos, kai ji pagaliau ima gyventi prieš objektyvą... ❤️

https://daivagrigoniene.com

G E R D A Toliau verčiu savo archyvų puslapius… ir juose vėl sutinku Gerdą Gerda Pupeikiene. Yra šypsenų, kurios fotogra...
06/08/2026

G E R D A
Toliau verčiu savo archyvų puslapius… ir juose vėl sutinku Gerdą Gerda Pupeikiene. Yra šypsenų, kurios fotografijoje pasilieka ne kaip veido bruožas, o kaip žmogaus būdas gyventi – šviesiai, smalsiai, su noru patirti dar vieną nuotykį, nors kasdienybėje ir taip netrūksta šeimos, vaikų, darbų ir rūpesčių...
Tą dieną vanduo kilo purslais, vėjas pynėsi į plaukus, o jos juokas pripildė visą dieną lengvumo. Žiūriu į šiuos kadrus ir galvoju, kaip gražu nepamesti savyje tos gyvos dalies, kuri vis dar nori pabandyti, įsibėgėti ir iš visos širdies pasidžiaugti gyvenimu…

Kol dar bandau susigrąžinti savo pagrindinį „Facebook“, vis dažniau atveriu fotografijų archyvus… ir vis aiškiau jaučiu,...
04/08/2026

Kol dar bandau susigrąžinti savo pagrindinį „Facebook“, vis dažniau atveriu fotografijų archyvus… ir vis aiškiau jaučiu, kad fotografijos saugo kur kas daugiau nei vaizdą. Jose lieka žmogaus balsas, juoko šiluma, šviesa, tą dieną kritusi visai kitaip, ir mūsų pačių būsena, kurios jau nebeįmanoma pakartoti.
Šiandien mintimis sugrįžau pas Airidą… prie Komo ežero, kur vanduo ramiai laikė kalnų atspindžius, o aš skridau fotografuoti nuostabios savo klientės, per laiką tapusios brangia pažintimi, šilta draugyste, ilgais pokalbiais ir fotografijų lydimomis kelionėmis.
Laikas nutolina vietas, keičia gyvenimus, išsklaido dienas, bet kai kurie ryšiai pasilieka mumyse lyg šviesa fotografijoje – jos nebegali paliesti, bet ji vis dar šildo…

Vieno atspalvio visada per maža. Šviesa tai žino geriau už mus – todėl ji niekada niekur neskuba. Lėtai prisiglaudžia pr...
24/07/2026

Vieno atspalvio visada per maža. Šviesa tai žino geriau už mus – todėl ji niekada niekur neskuba. Lėtai prisiglaudžia prie veido, trumpam pasilieka plaukuose, nuslysta pečiais ir vėl keliauja toliau, palikdama visai kitokį jausmą. Gal todėl taip gera sutikti tuos, kuriuose telpa daugiau nei viena nuotaika. Kur santūrumas nė nepastebi, kaip sušyla šypsena, o elegancija išlieka tokia lengva, lyg ją būtų pasiuvęs pats vasaros vėjas...

23/07/2026

Vakar mano studijoje buvo tiek šilko, šviesos, juoko ir moteriško žavesio, kad net už lango žadėtas lietus, rodos, nusprendė luktelėti... Kartais gyvenimas tyliai pabando iš po kojų išmušti tai, kas tau brangiausia, bet būna dienų, kurios primena, kad svarbiausia vis dar niekur nedingo. Labai gera dirbti su žmonėmis, kuriems nebereikia daug žodžių – kai su modeliu užtenka vieno žvilgsnio, kad suprastume viena kitą, o dizainerė visą laiką šalia gyvena kiekvienu kuriamu vaizdu. Visas procesas teka lengvai, ramiai, lyg savaime. Nebejauti nei laiko, nei valandų... tiesiog panyru į fotografiją ir į tą šilko jūrą.

Smagu kartais trumpam sustoti ir pasidžiaugti tuo, kas jau įvyko. Viktorijos Miškūnaitės Viktorija Miškūnaitė Vikipedijo...
17/07/2026

Smagu kartais trumpam sustoti ir pasidžiaugti tuo, kas jau įvyko. Viktorijos Miškūnaitės Viktorija Miškūnaitė Vikipedijos puslapyje dabar yra ir mano fotografija ☺️. Pirmoji... Man visada atrodo, kad fotografui nėra didesnio įvertinimo už pasitikėjimą. Kai žmogus patiki tau savo atvaizdą, o fotografija tampa maža jo istorijos dalimi. Esu labai dėkinga už pasitikėjimą, miela Viktorija! 🤗🥰.
Tokie pirmi kartai fotografui reiškia kur kas daugiau, nei atrodo iš šalies. 🤍
https://en.wikipedia.org/wiki/Viktorija_Mi%C5%A1k%C5%ABnait%C4%97

08/07/2026

Kai gaunu žinutę, kad pamatęs nuotraukas vyras žmoną apkabino dar kartą ❤️, lyg iš naujo ją pamatęs, kažkur labai giliai viduje nusišypsau. Tokios akimirkos primena, kad fotografijos gyvena ne kompiuteryje ir ne albumo puslapiuose. Jos gyvena namuose, prisiminimuose, pokalbiuose, rankose, kurios vis atsiverčia knygą, ir žvilgsniuose, kurie po daugelio metų vėl sustoja ties tuo pačiu jausmu.
Man be galo gera būti mažyte šių istorijų dalimi. Ačiū, kad pasitikite manimi, kad sugrįžtate ir leidžiate prisiliesti prie pačių brangiausių savo gyvenimo akimirkų. Man tai visada bus kur kas daugiau nei nuotraukos. Tai jūsų meilė, jūsų artumas, jūsų juokas, jūsų prisiminimai... ir didžiulė dovana man būti šalia tada, kai visa tai tampa amžina.

Vakaras tyliai surenka dieną į delnus, lyg švelniai saugotų visa, kas gražiausia, nes gražiausi dalykai visada praeina p...
03/07/2026

Vakaras tyliai surenka dieną į delnus, lyg švelniai saugotų visa, kas gražiausia, nes gražiausi dalykai visada praeina per greitai...

Jeigu norėtųsi išsaugoti bent mažą dalelę savo vasaros fotografijose, labai mielai kviečiu man parašyti.

01/07/2026

Kaip ir po daugelio savo fotosesijų, dar kitą dieną jose gyvenu... Kartais ir ilgiau. Mintimis vis sugrįžtu į smulkiausias akimirkas, netikėtus juokus, nesuplanuotus kadrus, žmones, kuriuos tą dieną sutikau. Vakar buvo būtent tokia diena, prie kurios dar vis sugrįžtu.
Šįkart fotografavau savo patį mylimiausią modelį – Aną. Nuostabiame „Victoria Kaunas Hotel“ Victoria Hotel Kaunas , kuris man jau seniai tapęs daugiau nei viešbučiu. Čia gyvena ir mano fotografijos iš parodos „Tylus magnetizmas“, todėl visada gera sugrįžti ten, kur kūryba jau paliko savo pėdsaką.
Didžiausias fotosesijos netikėtumas ir džiaugsmas buvo dvi įspūdingos vokiečių dogės – Glaša ir Malika. Esu be galo dėkinga jų šeimininkei ir ilgametei veisėjai Tatjanai Tatjana Biskaševskaja , kad patikėjo jas mums ir padovanojo savo laiką. Tiesa, mano kruopščiai susidėliotas „mood board“ labai greitai prarado prasmę. Dvi smalsios dogės turėjo savų planų, vasaros karštis – savų, todėl beliko daryti tai, ką mėgstu labiausiai – paleisti kontrolę, improvizuoti ir gaudyti akimirkas, kurių neįmanoma suplanuoti.
Viskas prasidėjo juodai baltu pasauliu – langeliais, dryžiais, dėmėmis ir šviesa viešbučio apartamentų vonios kambaryje. O vėliau į kadrus tyliai įslinko geltona. Keista, bet šiemet ši spalva mane kažkodėl prisijaukino. Ji tapo šilta, gyva ir visai sava.
Nors Ana jau buvo pavargusi, o mano specialiai šiai fotosesijai paruoštas paltas karštą dieną šildė labiau, nei norėtųsi, ji dirbo taip, lyg tai būtų visiškai natūralu. Kartais net pamirštu, kad jai dar tik dvylika.
Labiausiai vakar prajuokinusi akimirka nutiko tada, kai Ana pozavo gulėdama laiptuose žemyn galva. Netikėtai įėjusi kambarinė akimirkai sustingo – iš pradžių pagalvojo, kad mergaitė nukrito nuo laiptų. Tik pamačiusi mane su fotoaparatu lengviau atsikvėpė. Tada jau juokėmės visi.
Tokios dienos man vis primena, kodėl taip myliu fotografiją. Ne tik dėl nuotraukų. Dėl žmonių. Dėl to jausmo, kai galiu visiškai panirti į kūrybą, pamiršti laiką, karštį, nuovargį, nepatogias pozas ant vonios krašto ar grindų ir kelioms valandoms tapti maža viso to pasaulio dalimi. Tokiomis akimirkomis jaučiuosi ten, kur ir turiu būti.
Iš visos širdies noriu padėkoti „Victoria Kaunas Hotel“ komandai už pasitikėjimą ir šiltą priėmimą, kambarinėms už kantrybę, nors po mūsų liko šiek tiek daugiau šunų plaukų nei įprastai, Tatjanai už Glašą ir Maliką, o labiausiai – Anai Ana Grigonytė . Už jos kantrybę, juoką, pasitikėjimą manimi ir už tai, kad leidžia mano idėjoms virsti fotografijomis. Tokios dienos dar kartą primena, kokia laiminga esu galėdama kurti 🤍

Address

Kaunas
54429

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Daiva Grigoniene FOTO posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Business

Send a message to Daiva Grigoniene FOTO:

Shortcuts

Share

Category