Gyvenimo fotografė

Home
Lithuania
Kaunas
Gyvenimo fotografė

Esu gyvenimo fotografė, per savo objektyvą reginti praeitį, dabartį ir ateitį. Suprantu, kad fotografija pirmiausiai – atsakomybė. Aš – Dalia Laimė Bagdonaitė.

Tad jei jaučiate, kad esu tinkamas žmogus įamžinti dabarties akimirkas ateičiai, susisiekime. Fotografijos neša savyje tiek daug arba tiek mažai kiek mes patys nusprendžiame joms atskleisti. Tai projekcija ne tik į dabarties pasakojimus ateityje, fotografijos gali būti ir ateities kūrėjos. Sąmoningas pasirinkimas, ką nešuosi su savimi į ateitį ir ką palieku jau vakar dienoje. Kviečiu jus parodyti

save sau. Drąsiai pažiūrėti į save iš šono. Patirti save nesuvaidintą. Tai akistata su tuo kas esate dabartiniame momente. Kviečiu patirti save per fotografiją. Ne kaip akimirkos užfiksavimą ar prisiminimą, bet kaip TAŠKĄ - energijos koncentraciją, nuo kurio įsigalina energija. Fotografija ir energija. Vaizdas ir energija. Praeitis. Ateitis. Aš taškas Dabar ir čia. Ir Jums nieko nereikia specialiai ruoštis ar daryti. Tik leisti gyvenimui tekėti per Jus. Toks yra tikslas tuo momentu - pastebėti gyvenimą kaip visiškai autentišką ir unikalų. Jūsų gyvenimą. Taip kuriasi gyvenimo metraštis. Jūs kuriate, nes tai Jūsų stiprybė, aš amžinu, nes tai mano misija.

01/06/2026

Kiekviena nuotrauka primena būseną.
Kiekviena nuotrauka pripildyta būsenos.
Žvelgiu į šią ir ji man tarsi mano praeito gyvenimo priminimas.
Gyvenimo, kuris jau praėjo.
Kartu galima jausti kaip šiandien tą vėjuotą dieną, sūraus vandens purslus ir bandymus išsilaikyti ant denio, jūros ligos požymius ir begalinį žiūrėjimą į horizontą.
Ir vis tik, mes galime ilgam pamiršti nuotraukas, bet kai jas prisimename, jos prakalba ir kalba, kalba, kol viską išpasakoja ir tada vėl nurimsta.

28/10/2025

KIEK M. K. ČIURLIONIO YRA MANYJE?

IV dalis. Kiek Čiurlionio čiurlenimo jaučiate savyje?

Šeima, grįžusi į gimtinę, su savo vaikais sugužėjo aplankyti M. K. Čiurlionio paveikslų muziejuje ir pasikvietė mane tai įamžinti. Ar gali kas būti gražiau? Jie pasirinko įprasminti Jo palikimą savyje ir savo vaikuose, prisiminimais šeimos nuotraukose.

Gyvuose aptarimuose ir atvėrimuose, kurie dabar jau užtvirtinti amžiams. Jie, lankantys pasaulio muziejus, savo vaikus pripildė ir lietuviško čiurlenimo, kad visada prisimintų kiek Jo yra ir juose.
Nuotraukose atsiskleidžia mūsų vertybės.

Kokias vertybes užrašote Jūs savo šeimos albumuose? Kaip Jūs išreiškiate dėkingumą tiems, kurie kūrė mus, dar ilgai prieš mums ateinant į šį gyvenimą?

24/10/2025

KIEK M. K. ČIURLIONIO YRA MANYJE?

III dalis. Kaip įmanoma pripildyti menininko skrynias pripažinimu iš dabarties?

Į tas dienas, kai menininkui pripažinimo reikėjo kaip oro, kaip šilumos, kaip patogaus kambario tapymui, kaip sočios vakarienės, kai jis taupė, kad galėtų nutapyti dar vieną savo regėjimą, užrašyti dar vieną savo girdėjimą ir palikti juos mums?

Kiekvienai jautriai menininko dūšiai reikalingas p***s, palaikymas ir paprastos galimybės stebėti, gėrėtis, kurti ir tiesiog gyventi.

Važiuodama per spalvomis pasidabinusį rudenį, pamintijau, jog kūrėjas, kurio ugnis viduje karštai dega, negaudamas galimybės atiduoti tą šilumą, šviesą pilnai, perduoti ją kitiems, dėl įvairiausių priežasčių, kartais tiesiog perdega. Jo kūnas tiesiog neatlaiko ir sudega per anksti, per greitai.

Nerandant to švelnaus ir saugaus būdo savąją ugnį kūrenti visu pajėgumu, galima ir savąją sveiką nuovoką prarasti.

Taip iš tikro ir pamintijau, kad nuo per didelės vidinės ugnies, galima ir išprotėti, nes tai vienintelis būdas išlikti.
Ar artimiesiems, šalia esantiems lengva? Tikrai ne.

Ar M.K. Čiurlioniui šiandieniniame pasaulyje būtų lengviau? Kas žino.
Esu tikra tik dėl vieno, mes dabar šildomės jo ugnies šiluma ir esame jos apšviesti. Ir kokia tai didžiulė dovana. Dėkoju už tai.

23/10/2025

KIEK M. K. ČIURLIONIO YRA MANYJE?

II dalis. Ar kuriantis žmogus išgyvena kančią?

Aš išgyvenu kančią, kai nori pasakyti, perduoti, pasidalinti ir supranti, kad nepavyksta taip giliai, kaip jaučiu, regiu viduje, kaip girdžiu. Pradedi dėlioti žodžius, vaizdus ir vis atrodo ne taip, ne pakankamai, ne taip spalvingai, ne taip melodingai…

Skaičiau M. K. Čiurlionio gyvenimą, sėdėjau, raudojau, jaučiau atrodė tai, kaip jis galėjo jaustis, kai norėjo tiek duoti, tiek atskleisti, tiek sugroti, tiek nutapyti. Jo polėkis, regėjimas į pačią šerdį, į pačią esmę, gelmę kartais likdavo nesuprastas, neišjaustas, nesuvoktas, neišgirstas.

Dabar, kai klausau "Mišką", "Jūrą", ar regiu jo paveikslus, girdžiu jo vardą, mintiju, prisimenu ir toks dėkingumas užplūsta. Tas noras atgaline data duoti Jam aplodismentus, padėkojimus, gražiausius atsiliepimus apie Jo darbus, atliepimą kiek giliai ir brandžiai jie mane augina. Paspausti ranką, įsigyti Jo kūrinį, nusilenkti... Padaryti tą viską, iš ko gyvena kuriantis žmogus, kad jis galėtų kurti.

22/10/2025

KIEK M. K. ČIURLIONIO YRA MANYJE?

I dalis. Ar kada uždavėte sau tokį klausimą?

Kai pernai vasarą, gerdama vasarišką šilumą ant ežero pakrantės, skaičiau M. K. Čiurlionio gyvenimo aprašymą, varčiau jo tapybos darbų albumą, išsaugotą nuo vaikystės, klausiau jo muzikos, susimąsčiau, kiek esu tokia, kokia Esu dėka to, kad jis gyveno ir kūrė?

Kažkada, esu girdėjusi pasakymą, kad M.K. Čiurlionis tapė ant paprasto kartono, kai neturėjo galimybės įsigyti tinkamo popieriaus. Šie žodžiai ilgai aidėjo viduje (gal jie nėra visiškai tikslūs, necituoju konkretaus žmogaus, esmė juose yra).

Jis nebuvo užtvanka, jis buvo kriokliu, šaltiniu, galinga upe. Jis YRA.

Tiek daug nešiojęsis viduje norėjo tai perduoti mums. Jis ir perdavė tiek, kiek fiziškai gebėjo. Vien ta mintis, kad Jis darė tai ne dėl savęs, ne vien dėl savo šeimos, Jis darė tai dėl visų mūsų, neskaičiuodamas, neieškodamas naudos.

Per jį liejosi šviesa ir jis neužlaikė jos.

Grojo dažais ir tapė garsais.

Kiek tas Žmogus, kūręs, nes negalėjo nekurti, padarė dėl manęs? Kiek Jis savimi atvėrė durų į nepažintus pasaulius? Kiek Jo yra manyje? Kiek Jo yra mumyse?

21/10/2025

LAIMĖ – PRISIIMTI ATSAKOMYBĘ UŽ KADRĄ

X dalis. Dar kartą grįžkime prie to, kad fotografas yra tas, kuris regi, kuris tarsi snaiperis suranda savo taikinį, vaizdinį ir jį nutraukia, pritraukia. Jei paimti žmogaus laiką ir suskirstyti jį kadrais (kaip kad ir yra kuriamas vaizdo įrašas su 24 kadrais per sekundę), o fotografijoje sekundę galima suskirstyti į dar daugiau tokių kadrų, tai fotografas yra tas, kuris pagriebia tą vieną kadrą ir išsaugo jį juostelėje arba per skaitmeninius jutiklius sukuria vaizdą.

Šis suvokimas mane grąžina į tą pasakymą, kad mane turėtų bausti už tai, ką aš darau. Tuomet daug mąsčiau, tyrinėjau, klausiau savęs ir ieškojau atsakymų. Manau, kad šiame suvokime svarbi atsakomybės dalis.

Kai žmogus ateina pas fotografą ir prašo jo paslaugų, tai yra abipusis susitarimas. Vienas sutinka, kad jį fotografuos, kitas prisiima atsakomybę. Čia labai svarbu, kaip fotografas atlieka veiksmą, kaip jis suvokia savo asmeninę atsakomybę.

Renkantis fotografą, yra labai svarbu suprasti, kokios yra jo vertybės, koks jis yra kaip žmogus, o ne tik ar jis puikus meistras ir geras verslininkas.

20/10/2025

LAIMĖ – ATSITRAUKTI

IX dalis. Dažnai žmonės fotografams sako, kad jų nėra fotografijose, bet jie neteisūs, nes fotografas yra kiekvienoje savo nuotraukoje. Kiti mato tai, ką matė fotografas tą akimirką. Čia ir yra užduotis fotografui – gebėti lengvai atsitraukti ir tą savo matymą, regėjimą išleisti gyventi į pasaulį be savęs, be savo buvimo.

Tam, kad kitas žmogus, žiūrovas, žvelgdamas į nuotrauką galėtų užimti fotografo vietą, t. y., galėtų žvelgti į ją iš tos pačios pozicijos, iš kurios žvelgė fotografas. Ir tuo atveju, jei fotografas nėra atlaisvinęs savo vietos, ji yra užimta, ir žiūrovas nejaus, kad žvelgia į vaizdinį iš „auksinės“ pozicijos. Tokiu atveju žiūrovas gali nepajausti asmeninio ryšio su fotografija.

Čia kaip teatre: yra pati centrinė ložė, pati brangiausia, ir ten matomumas yra geriausias. Fotografuodamas fotografas visada yra centrinės ložės pozicijoje ir jis privalo gebėti atsitraukti bei leisti žiūrovui pažvelgti į nuotrauką iš šios pozicijos. Fotografo užduotis yra atlaisvinti pačią centrinę poziciją, kad nuotrauka gyventų savo savarankišką gyvenimą.

16/10/2025

LAIMĖ – BŪTI LAIŠKANEŠIU

VIII dalis. Fotografas tampa ir tuo laiškanešiu, kuris pristato šviesos rašto laišką žmogui. Tame laiške vaizdiniu, santykiu tarp šviesos ir tamsos, yra aprašyta žmogaus ašies būsena.

Jei tai šeimos fotografija, tyrinėjama šeimos ašis kaip visuma ir kiekvieno nario ašis atskirai. Stebima, kaip kiekvienas narys įtakoja ir veikia save ir kitus.

Jei tai giminės fotografija, tyrinėjama giminės ašis. Tokioje fotosesijoje paliečiama labai daug atskirų santykių ir kaip jie veikia visos giminės ašį.

Jei tai asmeninė vieno žmogaus fotosesija, ten yra žmogaus santykis su savo kūnu, savimi kaip asmenybe, su visomis savo neapčiuopiamomis dalimis, su aplinka, su pasauliu apskritai, kaip žmogus jaučiasi pats su savimi.

Jei tai vestuvių fotografija, tyrinėjama naujos šeimos ašis. Jau vestuvių dieną nuotraukose lieka viskas, nes jau tada užsirašo tos naujos šeimos istorija. Vestuvių dieną jau matoma šeimos ateitis, kuri su kiekviena diena tampa istorija.

Jei tai meninė fotografija, joje menininkas fotografijos pagalba kuria meną. Menas yra tai, kas primena mums apie tai, kas mes esame. Pats žodis „menas“ – mena, primena mums esmę. Vieni tai, ką mena, perduoda per tapybą, kiti – per fotografiją, šokį, eiles, skulptūrą ar kitus būdus.

Jei fotografas renkasi gamtos fotografijas, jis atneša žiūrovui savo matymą. Jis pasakoja, kaip regi gamtą, koks yra jo santykis su ja.

15/10/2025

LAIMĖ – KELIAUTI NUO FOTOGRAFO IKI FOTOGRAFIJOS

VII dalis. Fotografas – fotoaparatas – fotografuojamasis – fotografija.

Foto-grafas: graikiškai Phos – šviesa, graphe – rašymas, piešimas. Fotografas yra šviesos rašytojas, tapytojas.

Foto-aparatas (apie ratas): gaunasi kaip šviesos ratas. Jis priima šviesą, užrašo ir atiduoda. Tai ciklas. Fotografas, nuspausdamas mygtuką, duoda komandą, impulsą, savo energiją, gyvybės impulsą. Fotografas pažadina fotoaparatą savo prisilietimu. Aparatas atlieka veiksmą – pagauna akimirką, tą sekundės dalį, ir išsaugo.

Foto-grafuojam-asis (ašis): tai tas, kurio ašis yra užrašoma šviesa. Žmogus yra AŠ – ašis. Ašis gali būti savo vietoje ir ne visai, ji gali būti pasvirusi ir tiesi, stipri ir silpna. Ji gali būti visokeriopa, bet žmogus yra tas, kuris turi ašį – stuburą. Yra kūno ašis, yra dvasinė sielos ašis. Visi žinome, kas nutinka, kai žmogaus kūno ašis yra pažeista: jis arba miršta, arba tampa neįgaliu. Jo gyvenimas tampa apribotas.

Fotografija: grįžtant prie fotografuojamojo, šviesos rašymo būdu yra užrašoma žmogaus ašies būsena, padėtis. Fotografija yra šviesos piešinys, laiškas, kuriame fotografas veikia kaip sekretorius, užrašantis tekstą arba nupiešiantis vaizdinį, kurį mechaniškai atlieka fotoaparatas. Fotografas yra tas, kuris pasidalina savo gyvybine energija su aparatu. Rankos yra širdies tęsinys, akys yra širdies tęsinys, ir fotoaparatas gauna fotografo širdies impulsą, dėl kurio tą sekundės dalį atgyja.

Address

V. Putvinskio G. 55
Kaunas
44248

Website

http://www.dalialaime.space/

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Gyvenimo fotografė posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Business

Send a message to Gyvenimo fotografė:

Shortcuts

Want your business to be the top-listed Photography Service in Kaunas?