23/05/2016
Like (y)
Žuvis vandeny. Domantas Tamašauskas.
Kada pradėjau fotografuoti? Tada kada pirmą kartą pajutau stiprų ryšį su gamta. Kiekvienas mažas vaikas pasaulį mato kitaip. Viską fotografuoja akimis. Tik žinoma ne visi tai pajunta ir suvokia. Labai daug fotografijų yra iš mano vaikystės ir jos gana meninės, nenuostabu, nes tėvai taip pat menininkai... Kada prasidėjo suvokimas ir kontaktas su fotoaparatu? Tarp kitko, jis tais laikais dar buvo juostinis. Pastebėjau, kad tai ką matau aš, kitam parodžius su pirštu atrodo visai kitaip, todėl nusprendžiau tai įamžinti. Kai draugai bei pažįstami pamatė mano fotografuotas nuotraukas ragino jas talpinti internete ir dalintis savo užfiksuotu grožiu. Taip ir padariau. Sulaukęs palaikymo savo hobį tęsiau ir tęsiu iki dabar. Žinoma, mane taip pat žavi žmogaus ryšys su gamta. Šiais laikais žmonija skuba gyventi ir nespėja pakelti akių į dangų, pajausti miško didybę ar medžio galybę. Ne kartą daugelis yra dėkoję, kad užfiksavau tai, ko gal būt žmogus niekada nebūtų pamatęs ar atkreipęs dėmesio anapus kompiuterio ekrano. Man tai patinka! Ne dėl "like" skaičiaus "Facebook'e" tai darau. Tiesiog, kartais jaučiu pareigą įamžinti tai, ką matau. Visų pirma, dėl žmonių, kurie gal būt gyvenime nematę miško, varnėno, karvės (neskaitant šokolado "Milka" su violetine karve), o visų antra jaučiu pareigą sau. Šiais laikais visi gali būti fotografais. Juk tai nieko sudėtingo, tik nuspausti mygtuką, ar ne?
Aš asmeniškai net nežinau kodėl kartais fotografuoju. Tiesiog kyla rankos, viskas vyksta taip spontaniškai, be jokių perdėtų pastangų.
Neužtenka vien nuspausti mygtuką. Jausmas turi kilti iš vidaus. Turi matyti ir jausti tai, ką fotografuoji. Padaryta nuotrauka turi kalbėti pati už save.
