01/02/2026
„Moterų foto būrelio“ idėja gimė iš praktikos
Labai dažnai klientės / klientai man sakydavo, „man užtektų kelių kadrų“, „noriu trumpos fotosesijos“. Tačiau realybė tokia, geram rezultatui reikia laiko, ypač dirbant su žmonėmis, kurie neturi patirties prieš kamerą, nedrįsta, jaučiasi susikaustę.
Asmeninė fotosesija studijoje reikalauja ilgesnio laiko, kad žmogus atsipalaiduotų, pradėtų jaustis saugiai ir nuotrauka atrodytų natūrali, o ne paskubinta. Iš čia ir gimė sprendimas, pasiūlyti prieinamesnį variantą, kai vienu metu susirenka daugiau moterų. Kiekviena fotografuojama individualiai, bet kartu sukuriama gyva, palaikanti patirtis 😉📷
Tai naudinga dalyvėms, o man kaip fotografei labai vertinga. Šie susitikimai plečia mano profesinį žvilgsnį, stiprina gebėjimą dirbti skirtingomis sąlygomis ir dar labiau ugdo jautrumą žmogui.
Kodėl pavadinimas „Moterų foto būrelis“?
Kadangi vedu fotografijos būrelį vaikams ir jaunimui Marijampolės moksleivių kūrybos centre, dažnai pusiau juokais tiek mokiniai, tiek jų tėvai klausdavo, „o kada bus būrelis suaugusiems“?
Nors „ Moterų foto būrelis“ nėra fotografijos pamokos, o moterų susitikimai su fotosesija, pavadinimas prigijo labai natūraliai. Pažiūrėjau į tai šiek tiek šmaikščiai.
Moterų 💃 👩🦰 nes susitinka tik moterys
Foto📷 nes kiekviena praktiškai gauna fotosesiją sau ir portretus.
Būrelis 👭👭👭nes tai vyksta ne po vieną, o grupėje, kur palaipsniui formuojasi ryšys, ir per tą dieną turime laiko aptarti, priprasti, vis pasikeisdamos pozuoti. Ilgiau būdamos studijoje pamato ir save, ir kitas, supranta, kaip stovėti, kur dėti rankas ir panašiai.
Tai erdvė, kurioje moterys fotografuojasi, kuria portretus, bendrauja, palaiko viena kitą, dalijasi patirtimis. Nors jos skirtingos, labai greitai atsiranda daugiau supratingumo, mažiau vertinimo ir daugiau palaikymo 🫶
Graži nuotrauka, kurioje sau patinkame, gali padėti jaustis geriau, bet tai nėra esmė, svarbu ir kaip pati jaučiamės. Tačiau kai moteris parašo, „niekada netikėjau, kad galiu taip atrodyti“, tada aiškiai matau, kad problema ne išvaizdoje, o leidime sau save pamatyti. Dažnai mes pačios sau būname per kritiškos, ir kartais tam, kad patikėtume, mums reikia kitų žmonių kaip veidrodžio.
Apie formatą ir iššūkį.
Susitikdavome 5–6 moterys, dažniausiai visai nepažįstamos, nors miestas nedidelis ir kartais gali pasitaikyti netikėtumų. Todėl prieš fotosesijos dieną visas sujungiu į privačią tos dienos grupę. Jei netyčia taip nutiktų, kad su kažkuo tikrai nenorėtumėte būti, turėtume galimybę sustabdyti atėjimą. To dar nebuvo. Žinoma, visada lieka pasirinkimas nebedalyvauti pakartotiniuose susitikimuose, jei kažkas iš tų moterų netyčia taip nutiktų, kad netiktų. Mes visada turime teisę rinktis ir nepapulti ten, kur nenorime. O gal tai gali būti ir galimybė pabūti, pamatyti žmogų iš naujo ;) susitaikyti, priimti. Kas žino, gal ateityje turėsime ir tokių istorijų.
Žinoma, mano kaip fotografės Aistė Guc Photography praktikoje yra ir kitokių - kai draugės dovanoja fotosesiją gimtadienio proga ir pozuoja kartu arba kai moteris švenčia savo gimtadienį su savo draugėmis 📷👭
„Moterų foto būrelis“ - tai kitas konceptas/idėja. Jis sąmoningai kuriamas kaip iššūkis, ateiti tarp nepažįstamų moterų. Kaip vaikai ateina į būrelį iš skirtingų mokyklų ir mokosi socializuotis, ir mes tėvai tuo labai džiaugiamės, taip ir suaugusios moterys kartais turi peržengti komforto ribą, kad atrastų daugiau, savyje ir santykiuose.
Daugelis eidamos galvodavo, „nežinau, kas čia bus“. Ir būtent tame slypi įdomumas.
Labai greitai paaiškėjo, kad vidiniai išgyvenimai, abejonės ir savikritika pas daugumą moterų labai panašūs. Ir kartais gali būti, kad svetimas žmogus, neturintis išankstinių nuomonių, būna dar ir draugiškesnis nei artima aplinka 🙈
Tęstinumas ir bendruomenė gimė visai to neplanuojant iš anksto, nes pirmasis susitikimas 2025-03-08 buvo itin puikus🫶
Iš to natūraliai gimė noras palaikyti ryšį. Todėl kartais per metus pakviečiu į pakartotinius susitikimus jau be papildomo mokesčio, skirtus toms, kurios jau buvo šioje patirtyje🫶
Jei turiu galimybę, tokių susitikimų metu padarau vieną portretą dovanų. Tai taip pat proga ištaisyti ankstesnius pasirinkimus, pamatyti, kad vienas drabužis „neveikė“, o kitas suteikia daugiau laisvės, pajusti, kaip pasikeitė poza, laikysena, santykis su savimi.
Tai procesas. Ir jis vertingas tiek moterims, tiek man kaip fotografei Aistė Guc Photography
Dar vienas labai svarbus aspektas, bendruomenė. Man gera matyti, kaip moterys, kurios anksčiau viena kitos nepažinojo, vėliau pradeda bendrauti, sportuoti kartu, keliauti, palaikyti ryšį. Kartais šios pažintys ir tarpusavio palaikymas tampa dar didesne dovana nei pats portretas 🎁
Portretas, nuotrauka,tik pradinis traukos taškas: tai, ką mes žmonės, ypač moterys, norime turėti PORTRETĄ, kuriame sau patiktume. Šiais vizualiniais laikais daug ką galima susikurti ir su dirbtiniu intelektu. Galima net apgauti kitus. Bet ar apgausi save? Kai žinai, kad tą kadrą pozavai ir išpozavai pats, tai suteikia visai kitą pojūtį viduje📷
