26/02/2026
Vienas.
Ne, tai ne apie Valentino dieną. Ir ne apie vienišumą bare penktadienio vakarą.
Tai apie pažymį, kurį Lietuva gavo iš demografijos. Suminis gimstamumo rodiklis 2025-aisiais nukrito iki 1,0. Vienas. Profesorius Karoblis perskaičiavo – 0,99. Mažiau nei vienas.
Ką tai reiškia paprastai? Jei viskas liks kaip yra – kiekviena Lietuvos moteris per visą gyvenimą pagimdys vieną vaiką. O kad mes bent jau neišnyktume – reikia 2,1.
2015-ais gimė 30 000 vaikų. 2025-ais – 17 478. Per dešimt metų – beveik perpus mažiau. O mirė pernai 36 869 žmonių. Dvigubai daugiau nei gimė. Kiekvienam naujam gyvybės šūksniui – du tylūs atsisveikinimai.
Ir čia prasideda absurdas: kadangi vaikų gimsta vis mažiau, SoDros motinystės biudžete susidarė milžiniškas perteklius. 2026-aisiais planuojama surinkti 731 mln. eurų įmokų, o išmokėti – tik 488 mln. Skirtumas – 243 milijonai. Pinigai, surinkti vaikams. Vaikų, kurių nėra.
Tuo tarpu mama, uždirbusi minimalų atlyginimą, gimus vaikui gauna 442 eurus per mėnesį. Skurdo rizikos riba – 800 eurų. Tai yra – vaiko gimimas nubloškia šeimą žemiau skurdo ribos. Lyg būtum nusikaltęs, kad gimdei.
Mauricas siūlo padvigubinti išmokas. Kelti lubas nuo 2 iki 4 VDU. Ir pinigų tam yra – jie jau surinkti. Tiesiog guli ir laukia vaikų, kurie nebeateina.
Aš žinau, kad šita tema – kaip minų laukas. Ypač kai vyras kalba apie moterų pasirinkimus. Bet aš nekalbu apie moterų pasirinkimus. Aš kalbu apie savo.
Mano moteris nusprendė, kad nenori vaikų. Ir aš turėjau rinktis – ar meilė ir moteris, ar kita moteris be meilės, bet su vaikais. Pasirinkau meilę. Ir sugadinau Lietuvos statistiką.
Vakar ėjau pro kaimyninį kiemą. Sūpynės stovi, bet nesisupa. Smėlio dėžė pilna praėjusių metų lapų. Nė vieno vaiko balso.
Kaimynė praėjo ir pasakė, kad aš kažkodėl esu durnas. Tik nepaaiškino kodėl.
Gal todėl, kad matau, bet negaliu padėti. Gal todėl, kad neturiu vaikų ir drįstu apie juos kalbėti. O gal todėl, kad tas skaičius – vienas – skamba lygiai taip, kaip atrodo.
Vienišai.
