Molėtų r., Žvirbliškių k., septynerių metų su mama buvo ištremtas į Sibirą. Pašauktas į kariuomenę tarnavo laivyne Šiaurėje, kuri vėliau ir tapo viena jo fotokūrybos aistrų. Galbūt tarnyba kariuomenėje su fotoaparatu ir kino kamera rankose, leidusi Juozui ištrūkti už geležinės uždangos, ir nulėmė tolimesnę jo aistrą kūrybai, kelionėms ir pavojams. Ši aistra vedė jį per gyvenimą į Šiaurę (fotografijų ciklai: “Žuvusių poliarinių ekspedicijų pėdsakais” 1975–1992 m., “Willemo Barentso karavelės pėdsakais” 1978–1988 m.), į lietuvių tautos tremties tragedijos vietas (“Prie Karos ir Laptevų jūrų”, 1978–1992 m., “Tremtis”, 1987–1992 m.). Prasidėjus atgimimui Juozas fotografavo “Sąjūdžio” renginius, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akimirkas, tragiškus 1991 m. sausio įvykius, vienas pirmųjų atvyko fiksuoti Medininkų tragedijos. Prasidėjus pirmajam Čečėnijos karui kaip nepriklausomas fotokorespondentas dirbo karo veiksmų zonoje. Vėliau tęsė kūrybą Černobilyje ir Lietuvoje. Vilniuje, tačiau jo fotografijose užfiksuotos akimirkos gyvos ir vertos Jūsų žvilgsnio ir dėmesio.
