09/06/2020
Kai tą dieną išėjom pasivaikščioti ir pasifotografuoti, visiškai nebuvo pajautimo tam. Galvą spaudė buitis, darbai, ant kiekvienos plytelės mėtėsi po naują problemą. Galvojau, gal metas eiti namo, nes to VAIBO nėra. Visgi susitarėm, kad bandysim išspaust ką galėsim, ir, na, jei diena jokiais aspektais nepasidarys geresnė, būsim padarę ką galėjom.
“Sometimes it’s good to do what you’re supposed to do when you’re supposed to do”. Vaikščiodami Vilniaus gatvelių ir savo galvų koridoriais ieškojom to, kur ir pataikėm – būti laiku ir vietoje.
Kaip kartais nesmagu lipti per save, bet koks kartais skanus būna prizas už tai, kad ejai ir darei, nepasidavei, nepaisydamas vidinio kritiko, kuris sufleruoja “šūdą darai, eik namo ir susirask normalų darbą”. Eidami vis tolyn, atsitraukdami nuo pilkų debesų, kurie sukosi aplink galvą, vis daugiau juokėmės, turėjom gerą laiką. Stebėjausi ir kadrais ekrane. Taip, kūryba reikalauja disciplinos, bet tai nėra viskas ko jai reikia. Dažnai tiesiog reikia būti laiku ir vietoje – kad ir kaip kvailai tai skamba, galvojant kiek laiko ir pastangų, kantrybės ir nemiegotų naktų sudedi tam, kad būtum naujoji pelenės istorija. Nors ir net nebūdamas visiškai tikras proceso metu, ką tu darai, ir ar išvis kažkam rūpi, ką tu darai.
Net jeigu nepasiseka, tai kad bent kelias iki “būti vietoje ir laiku” siekiamybės būtų smagus.
Juk viskas apie tai ir sukasi. Rezultatą, kuris verčia stiebtis aukščiau, bet ir didžiuotis. Ir gerą laiką jo siekiant. @ Vilnius, Lithuania
